Foje Geltoni Krantai
galbût ðiandiena að netoks
koks bût galëèiau jei supraðèiau
þemiðkus dësnius ir tiesas
jei numatyèiau tai kas bus
jeigu atspëèiau kad lietus
nakèiai atëjus bels á langà
jeigu atspëèiau kad diena
bus apsiniaukus ir drëgna
geltoni krantai jûros begalybëj
þaidþiantys vaikai smëlio pilyse
mano pëdos ten dar neiðsitrynë
kaip sugráþt atgal kaip atgaut save
durys uþvertos ir tyloj
lûpos ðnabþdës kaþkà nebyliai
ðauksmas begarsis nuskambës
að neþinau kas bus vëliau
viskas praëjo kas ateis
jeigu jau nieko nebeliko
jei paskutiniai traukiniai
pasieke tolimas stotis
ieðkojau dþiaugsmo tik jame
paskendo viltys paskutines
að troðkau degti ugnyje
bet dûmai nuodijo akis
nesitikëjau kad diena
pavirs á juodà tamsià naktá
að taip ilgai þudþiau save
ir negalvojau kad pavyks
Linkëjimas ið Ryèio nuo Maþeikiø
