Andrius Mamontovas Saldi Juoda Naktis
Prisimeni, kaip minioje pasmerkti mes stovÄ—jom?
Prisimeni, kaip negalÄ—jom nebuti kartu?
Prisimeni, kaip su visais pasroviui nenorÄ—jom?
AÅ¡ vis dar akimirkoj toj stebuklingoj esu
Tik saldi, juoda naktis
Pasibeldžia į duris
Iš giliausių vandenų
Kyla tÅ«kstanÄiai laivų
Palaimintas tas, kuris eina per lūžtantį ledÄ...
Kaip kunigas, Å¡vieÄiantis visas po meilÄ—s nakties
Ar tu vis dar nori atrast tai, ko nieks nerado?
Ar mes susitiksime vÄ—l anapus Mirties?
Tik saldi, juoda naktis
Pasibeldžia į duris
Iš giliausių vandenų
Kyla tÅ«kstanÄiai laivų
Mes vejamÄ—s nuolat nuo mÅ«sų tolstantį DievÄ....
Ir kartais atrodo, kad nieks nebeturi vilties
Bet jei pažiūrėtum aplinkui - vien žydinti pieva
Rytojaus nÄ—ra, kaip ir jau nebÄ—ra praeities
Tik saldi, juoda naktis
Pasibeldžia į duris
Iš giliausių vandenų
Kyla tÅ«kstanÄiai laivų
