Sel Gyvenimo Man Vieno Neuztenka
Mano gyvenimas lyg delnuose smėlis
Smiltim tarp pirštų krist nesuspėjęs
Aš sėdžiu čia ant šilto kranto
Ir vėl matau kaip lūžta bangos
Panašiai kaip tie likimai
Sutikti spalvingam mano kelyje
O aš taip myliu, aš taip myliu
Už šitą keistą jausmą
Paaukočiau tyliai viską, ką turėjau
Ir kad atgal sugrįžęs vėl galėčiau
Paliesti tą akimirką trumpam
Dar kartą, meile, nusivilt, tavim
Neskubėk sustot, išeit, akimirka žavinga, kur skubi?
Jeigu dovanos su šypsena, tegul tos ašaros į niekur krenta
Visa tai, ką taip ilgai nešiojau aš pavargusioj širdy
Suprantu, kad išdalint gyvenimo man vieno neužtenka
Sustok, palauk, skubėt nereikia
Gyvenimas gražus ir aš galiu
Kartoti tau šituos keistus žodžius
Bet ta trumpa sekundė baigės
O mūsų meilė panaši į snaigę
Tirpstančią ant tavo spindinčių delnų
Gražus gyvenimas, kaip meilė viena
Viena motina, kaip sukasi žemė viena
Vienas likimas, kaip karšta ugnis
Ir aš girdžiu kaip plaka tavo vieniša širdis
Kaip sekundės bėga greitai
Tai užtruks truputį laiko
Ir aš jaučiu kaip slysta tavo delnai iš mano rankų
Todėl gyvenimo man vieno neužtenka
Mano draugai, mano svajonės
Mano gyvenimas, mano kelionės
Mano miestai, mano drabužiai
Mano mašinos, mano meilužės
Mano širdis – tai mano meilė
Mano darbas – jis saldus kaip seilė
Aš glostau laimę delnuose, myliu kiekvieną dieną
Nes, pasirodo, aš gyvenimą turiu tik vieną
Neskubėk sustot, išeit, akimirka žavinga, kur skubi?
Jeigu dovanos su šypsena, tegul tos ašaros į niekur krenta
Visa tai, ką taip ilgai nešiojau aš pavargusioj širdy
Suprantu, kad išdalint gyvenimo man vieno neužtenka
