Rytojui Reikia Nedaug Lyrics

G&g Sindikatas Rytojui Reikia Nedaug

Rytojui reikia nedaug

Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Rytojui reikia nedaug

Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

(Pushaz)
Viskas turi savo vietÄ...
Kaip sakoma turi bÅ«t vienÄ...kart padÄ—ta
Gali būti
Bet deja ne viskas yra taip kaip turėtų būti
Kartais slysti ir labirinte pasiklysti.
Kažkada maniau kad teisybės nėra
Aplinkui tik tuštuma
Betgi žmonės kas sau ir tiek
Jokios harmonijos
Vieni kiti save vis tiek
Pamačiau kitÄ... medalio pusÄ™
Kaip Svaras sako, dalinkimÄ—s per pusÄ™
Bus lengviau pereiti ugnį tÄ... per kuriÄ... einam visi
Tik ji dega skirtingai
Vienam arti, kitam toli
Nesvarbu ji gi svarbi kiekvienam savaip
Tau vienaip man kitaip
NeteisybÄ—s daug sutinku
Tai supa visada kur bebūtum bet kada

Tarsi šešėlis slenka paskui tave
Tu bandyk užsimerkti
Savo siela atmerkti
Pažiūrėk į saulę ji dega danguje
Bet šešėlis išnykęs, jis išgaravo iš čia

(Daiva)
Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

(Svaras)
Truputį labiau geras truputį mažiau blogas

Aukščiau lubos mažiau skylėtas stogas
Truputį mažiau priešas truputį daugiau brolis
Truputį labiau kilęs mažiau puolęs
Truputį daugiau jausmo truputį mažiau skausmo
BaimÄ— atsitraukia ir nebe taip kausto
Truputį mažiau gėda truputį mažiau ėda
Tuos kurie tiki, todėl išlieka, nepabėga

Aš juos mačiau ...
...nepabÄ—ga
Būna sunku, tačiau...
...nepabÄ—ga
Taip jie dega greičiau tačiau...
...nepabÄ—ga
NepabÄ—ga

Aš juos mačiau ...
...nepabÄ—ga
Būna sunku, tačiau...
...nepabÄ—ga
Taip jie dega greičiau tačiau...
...nepabÄ—ga
NepabÄ—ga

(Kastetas)
Vakare man būna liūdna
Kada tyla sprogdina ausis
Tamsa užspaudžia akis
Užtušuoti langai
Akvarele nuspalvoti jausmai
Priklijuotos Å¡ypsenos
Ant stiklo lūpų dažai

Užrašyti žodžiai i viršų pakyla
Prisipildo, išsipučia žemyn
Krisdami prispaudžia
Atsitrenkdami į tylÄ...
Smulkiai kaip stiklas
Į mažus gabalėlius subyra

AÅ¡ juos renku
Kaip mozaikÄ... dÄ—lioju
Vakarinis nuotykis man atneša rytinį liūdesį
Tam pačiam mieste be pavadinimų
Gatvėse be žmonių
O jeigu ir yra neturi veidų
Vardų neatsimenu
Sasiuviny neužsirašiau, nebuvo priežasčių
Raudona linija žibintais pažymetų miesto pakraščių
Ramu, jokio garso
Vis dar spengia ausyse, tylu

(Daiva)
Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

(Svaras)
Dienos keičia dienas lyg pianino klavišai
Baltuosius karts nuo karto perkerta juodų klavišų nišos
Jos pinasi ir rišas
Nebodamos iš naujo bando
Å iandiena tau atrieks sÄ—kmÄ—s
O man iÅ¡plÄ—Å¡ ant žando randÄ...

Kiekviena krantÄ..., kiekviena kartÄ...
Neatkartojamų peizažų aplinkybės varto
Mes mokam būti vyrais
O būna tampam klounais
Kai nulinčiuojame savus ir tikim daunais
Tada galvojam kad sėkmė pamišusi
O gal sumišusi
O gal ant visko braukus, užsimiršusi
Tokiem kaip tu galvoji
Jai paprasčiausiai neužtenka laiko
Pasaulis vis geriau Å¡audo
Vis blogiau skaito
Niekše, neliesk vaiko
Ir to kuris kas diena tam vaikui duona raiko
Kad spindulys vilties
Nors truputeli šviestų
Jie jau surinko akmenis neliesk jų
Ir Å¡itos gatvÄ—s taps
Nebe tokios purvinos
Kai norintys kalbÄ—ti
PradÄ—s kalbÄ—ti burna
Kai įtikes
Yra daugiau nei iki Å¡iolei rado
Tik švino pūkā, sunkų vandenį
Ir kartų medų...

(Daiva)
Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps

Rytojui reikia nedaug
Tik truputį širdies
Truputį jėgos, truputį ugnies
Iš tavęs ir manęs
Ir tada jisai taps