Airija Kaip Vakar
Grįžau namo ir vėl kaip vakar
Su liūdesiu ir neviltim
Kaip naštą nešdamas vienatvę
Karšta kraujuojančia širdim
Ir vėl kaip vakar laukiu paukščio
Debesų baltais sparnais
Gal nuskraidins į melsvą aukštį
Gal man sparnus išskleisti leis
Ir rodos skrisčiau nesileisčiau
Plasnočiau kupinas jėgų
Man žvaigždės saulė šviestų skaisčiai
Ir užsimirščiau kad esu
Esu sudegintas ir vienas
Šitam liepsnojančiam mieste
Tarp keturių betono sienų
Bandąs prisijaukint save